100 LIETUVOS GARSIŲ MOTERŲ SĄRAŠAS

100 LIETUVOS GARSIŲ MOTERŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr. Vardas, pavardė Trumpas pristatymas Už ką nominuojama
1 Adamkienė Alma

(g. 1927 m.)

Lietuvių filantropė, visuomenės veikėja, LR Prezidento Valdo Adamkaus žmona, buvusi pirmoji šalies dama. 1999 m. įkūrė Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondą, kurio pagrindinis tikslas – padėti vaikams. Už įkvepiančią labdaringą veiklą, neblėstančią eleganciją ir Lietuvos įvaizdžio puoselėjimą.

 

 

2 Asanavičiūtė Loreta

(1967-1991)

Sausio 13-osios auka, žuvusi gindama Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę nuo sovietų agresijos.

 

Už vieną Tėvynės meilės veiksmą, vertą visų atminties.
3 Baužytė Nijolė

(g. 1938 m.)

Filologė, televizijos žurnalistė, ZONTA klubo narė. Už išliekamąją vertę turintį teleapybraižų ciklą „Mūsų miesteliai“.
4 Bieliauskienė Jadvyga

(1929 –2009)

Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniame režimui veikėja, disidentė, lagerių kalinė. Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos įkūrėja, ilgametė jos pirmininkė. Už legendinę tvirtybę ir tikėjimą, atsidavimą.
5 Bylaitė-Bučinskienė Matilda

 

Gydytoja dermatovenerologė, mokslų daktarė, profesorė, Lietuvos ir tarptautinių kongresų lektorė, Nacionalinių ir tarptautinių mokslinių seminarų, konferencijų ir kongresų organizatorė. „Euromelanomos dienos“ akcijų organizatorė. Už aktyvią profesinę veiklą ir socialinių projektų vykdymą.
6 Bortkevičienė Felicija

(1873-1945)

Knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja.

 

Už indėlį, organizuojant I Lietuvos moterų suvažiavimą 1907 metais, kovą už spaudos laisvę, ryžtą tapti lietuviškai kalbančia vilniete.
7 Ambrazaitytė Nijolė

(1939-2016)

Lietuvos operos solistė (mecosopranas), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.

 

Už įsimintinus operinius vaidmenis Nacionaliniame operos ir baleto teatre.
8 Brazauskienė Dalia Marija

(1929-2016)

Aleksandro Stulginskio universiteto profesorė, agroekologinės chemijos pradininkė, LUMA Garbės narė. Už 52 metų kryptingą ir rezultatyvų darbą agroekologinės chemijos baruose ir specialistų rengimą, principo „šviesti ir šviestis“   įveiklinimą tarp aukštojo mokslo siekiančių ir jį baigusių moterų, visuomeninę veiklą.
9 Bučelytė Eglė

(g.1963 m.)

 

Lietuvos televizijos žurnalistė, diktorė. Už drąsą ir profesinį atsidavimą, komentuojant 1991 m. sausio 13-osios nakties įvykius.
10 Cholina Anželika

(g.1970 m.)

Choreografė, baletmeisterė, šokio pedagogė, šokio teatro steigėja ir vadovė. Už Lietuvos šokio meno puoselėjimą bei choreografinės išraiškos savitumą.
11 Čereškevičienė Neringa

(g.1966 m.)

Muzikinio projekto vaikams įkūrėja ir vedėja, vaikų dainų kompozitorė ir atlikėja. Suteiktas Šeimos ambasadorės garbės titulas. Už pirmą TV projektą vaikams „Tele Bim Bam“, šeimos tradicijų ir tarpusavio bendravimo puoselėjimą.
12 Dagienė Valentina

(g.1954 m.)

Lietuvos informatikė, fizinių mokslų daktarė. Už informatikos žinių sklaidą, darbą su jaunimu.
13 Dagytė Mituzienė Ina

(g. 1948 m.)

Socialinių mokslų daktarė, mokslotyrininkė, tarptautinių ir nacionalinių monografijų, straipsnių   autorė. Zonta International D 13 komiteto narė, Vilniaus ZONTA klubo prezidentė (2008-2010), ZI Lietuvos skyriaus direktorė (2014-2016).  III ir IV Lietuvos moterų suvažiavimų orgkomitetų narė, programų komitetų vadovė.   GWI Lietuvos skyriaus (LUMA)   Garbės narė, Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos Garbės narė. Už rezultatyvią mokslinę veiklą ir ilgametį aktyvų dalyvavimą Lietuvos moterų judėjime, indėlį į harmonizuojančio turinio kūrimą, pilietinio aktyvumo didinimą.
14 Daktaravičienė Emilija

(1919-2015)

Gydytoja oftalmologė, Sveikatos mokslų universiteto profesorė, habilituota   medicinos mokslų   daktarė. Už Hipokrato principų laikymąsi, indėlį į Lietuvos oftalmologijos mokslą ir praktiką.
15 Dauguvietytė Galina

(1926-2015)

Lietuvos televizijos režisierė, scenaristė, aktorė. Už atvirų, laisvamaniškų moralinių vertybių puoselėjimą, menininko savitumą, drąsą, neblėstantį jaunatviškumą ir puikų humoro jausmą.
16 Degutienė Irena

(g. 1949 m.)

Gydytoja, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja, LR Seimo pirmininkė, buvusi ministrė.

 

Už  Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo darbus LR Seime bei visuomeninę veiklą.
17 Degutytė Janina

(1928-1990)

Lietuvių poetė, vėlyvosios lyrikos romantikė, eilėraščių vaikams autorė.

 

Už poeziją apie Lietuvą ir Lietuvai.
18 Duobinienė Bronė

(1918-2007)

Mokytoja lituanistė, ilgus metus dirbusi Kauno IV vidurinėje mokykloje (dabar Dariaus ir Girėno gimnazija), šios mokyklos muziejaus, dabar turinčio jos vardą, kūrėja. Už pagarbos lietuvių kalbai ir Tėvynei diegimą nepalankiomis sovietinio švietimo organizavimo sąlygomis.
19 Eidukaitytė Rūta

(g. 1977 m.)

Tapytoja, tapybos ir keramikos simpoziumų
ir plenerų Lietuvoje dalyvė.
Už teptukų pagalba papasakotas daugeliui nežinomų Lietuvos miestų ir miestelių istorijas, nedideles mizanscenas, savotiškus komiksus, kuriuos dėliojant į vieną visumą susidėlioja intriguojantis, nuolat kintantis pasakojimas.

 

20 Fedaravičienė Birutė

(1915-2017)

Visuomenės veikėja, lietuvybės puoselėtoja. Jos iniciatyva Kaune atstatytas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ ir „Knygnešių sienelė“, pasodinta ąžuolų giraitė J. Basanavičiaus gimtinėje. Už dalyvavimą Neginkluotame pasipriešinime dirbant Lietuvos generaliniame konsulate Vilniuje ir gelbstint žydus bei lietuvybės puoselėjimą.
21 Gabrėnaitė Eglė

(g. 1950 m.)

Lietuvos teatro ir kino aktorė, pedagogė. Už įsimintinus vaidmenis Vilniaus Mažajame teatre ir kine.
22 Gimbutienė Marija

(1921 -1994)

Lietuvių kilmės amerikiečių archeologė, antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras, daugelio knygų, mokslinių straipsnių autorė. Už Senosios Europos ir baltų kultūros tyrimus, indėlį į archeomitologiją, lietuvių kilmės mokslininkės pasaulinį pripažinimą ir iki šiol aktyviai cituojamus mokslo darbus.
23 Griciūtė Laima

(g. 1926 m.)

Lietuvos gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos viceprezidentė. Už mokslinę veiklą eksperimentinės ir profilaktinės onkologijos srityje.

 

24 Grincevičiūtė Beatričė

(1911 – 1988)

Lietuvos dainininkė (sopranas). Už valią dainuoti ir ypatingo grožio balso dovaną klausytojams.
25 Grybauskaitė Dalia

(g. 1956 m.)

Lietuvos Respublikos prezidentė (nuo 2009 m.). Buvusi LR ministrė ir viceministrė, Europos Sąjungos komisarė. Už atsidavimą darbui Lietuvos valstybei protu ir širdimi, netarnavimą interesų grupėms.

 

26 Hofertienė Romualda

(1941-2017)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė, ZONTA klubo narė.

 

Už indėlį atkuriant Lietuvos nepriklausomą valstybę.
27 Ibelhauptaitė Dalia

(g. 1967 m.)

Vilnius City operos režisierė ir prodiuserė. Už drąsą keisti operos pastatymų vadybos standartus, kūrybiškumą ir operos meno Lietuvoje puoselėjimą ir sklaidą.
28 Idzelevičienė Skaistutė

(g. 1941 m.)

Lietuvos šokėja, trenerė, baletmeisterė. Pramoginių šokių kolektyvo   „Žuvėdra“ įkūrėja ir ilgametė meno vadovė. Už „Žuvėdros“ tarptautinius pasiekimus.
29 Ivanauskaitė Jurga

(1961 – 2007)

Lietuvos prozininkė, eseistė, poetė, dramaturgė, dailininkė, keliautoja. Populiari XX a. pab. – XXI a. pr. Lietuvos rašytoja. Už kelių meninių ir pažintinių veiklų integravimą, drąsą būti savimi, savitą ir ryškų gyvenimo stilių.
30 Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė Sofija ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė Lazdynų Pelėda Lazdynų Pelėda – pseudonimas, kuriuo pasirašinėjo seserys rašytojos: Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (1867 – 1926) ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872 – 1957). Už ryškų pėdsaką lietuvių literatūros istorijoje.
31 Jasukaitytė Vidmantė

(g. 1976 m.)

Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, signatarė, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja.

 

Už indėlį į šiuolaikinę lietuvių literatūrą, aktyvią pilietinę poziciją.
32 Jakaitienė Evalda

(g. 1940)

Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, tyrinėjusi lietuvių kalbos leksikologiją, leksinę semantiką, leksikografiją, žodžių darybą, kalbos politiką,   parašiusi studijų vadovus aukštosioms mokykloms, lietuvių kalbos vadovėlį kitataučiams. Už nuopelnus lietuvių kalbotyrai.
33 Jakentaitė Leonarda

(1946-2008)

Lietuvos filosofė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos televizijos diktorė, 2001 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė. Už mokslinius tyrinėjimus   etikos, estetikos, filosofinės antropologijos, feminizmo ir kt. srityse.
34 Kalibataitė Tamara

(1926-2010)

Choreografė, lietuvių l. šokių kūrėja, dvidešimt metų šokusi valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“, daugelį metų vadovavusi Vilniaus universiteto studentų dainų ir šokių ansambliui. Už įgimtą grakštumą, spinduliuojantį artistiškumą ir šokėjos meistriškumą ir darbus nuveiktus kuriant įsimintinas ansamblio koncertines programas.
35 Karalienė Morta Mindaugienė

(1210-1263)

LDK valdovo Mindaugo žmona. Už pasirengimą deramai priimti karalienei skirtą karūną, įžvelgti ir Lietuvai palankia kryptimi kreipti savo vyro – LDK valdovo- pasirinkimus.
36 Karosaitė Gimbutienė Elena

(1894-1982)

Lietuvos agronomė, genetikė. Aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų veikloje, 1929–1940 m. buvo Lietuvos moterų tarybos narė, Lietuvos skautų sąjungos narė, aktyviai dalyvavo skaučių veikloje. Emigravusi į JAV telkė Lietuvos moteris tautinei veiklai. Už mokslinę ir visuomeninę veiklą, aktyvų dalyvavimą moterų organizacijų veikloje bei patriotinių jausmų žadinimą.
37 Karosienė Birutė

(g. 1926 m.)

Pianistė, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo, 2018 m. atšventusio 20-metį, Valdybos pirmininkė. Už inteligentišką laikyseną kūryboje, mecenatystės tradicijų puoselėjimą, paramos ir labdaros jauniesiems talentams organizavimą ir skvarbų ilgametės muzikos pedagogės patirties subrandintą žvilgsnį pastebint tikrai vertus paramos jaunuosius muzikus, išaugančius į pasaulinę šlovę pelnančius, Lietuvą garsinančius menininkus.
38 Karpavičienė Jolanta

(g. 1963)

Istorikė, docentė, VU dėsytoja, Lietuvos valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja, viena iš valdovų rūmų įvaizdžio bei edukacinių programų kūrėja. Už mokslinius istorinius tyrinėjimus. Už moters identiteto išaiškinimą LDK laikais.
39 Kazlaus Nomeda

(g. 1974 m.)

 

Operos dainininkė, televizijos laidų kūrėja. Už aktyvią koncertinę veiklą Lietuvoje ir už jos ribų, operos meno sklaidą ir pasaulinio meno kūrėjų pristatymą Lietuvos televizijos žiūrovams.
40 Kazlauskienė Teresė

(g.1947 m.)

Advokatė, 1991-1993 LR Vyriausybes  sekretoriaus kanclerio pavaduotoja, Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijos vice ministre, VRM  sekretore, Vilniaus apygardos teismo teisėja, ZONTA Vilniaus skyriaus prezidentė (2004-2006). Už ilgametį dalyvavimą ZONTA klubo veikloje ir moterų savišvietos renginių organizavimą.
41 Kymantaitė-Čiurlionienė Sofija

(1886-1958)

Rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja. Aktyvi visuomeninio moterų sąjūdžio dalyvė – būdama vos 21   -erių metų ji dalyvavo pirmajame Lietuvos moterų suvažiavime Kaune ir jame skaitė pranešimą. Už literatūrinę ir pedagoginę veiklą ugdančią pilietiškumą, sąžiningumą   ir kultūringumą.
42 Kleizaitė Vasaris Beatričė

(g. 1925)

Žymi lietuvių veikėja JAV, mecenatė, meno galerijos Marijampolėje įkūrėja, meno kūrinių kolekcionierė Gedimino paminklo fundatorė. Už indėlį Lietuvos menui ir kultūrai.
43 Kobeckaitė Halina

(g. 1939)

Lietuvos diplomatė, vertėja, žurnalistė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė.

 

Už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus stiprinant kultūrų dialogą, puoselėjant tautinę ir religinę santarvę, ugdant visuomenėje humanistines vertybes.
44 Kriaučiūnaitė Katalina Elvyra

(g. 1942)

Lietuvių grafikė, kuriai Argentina yra gimtinė, o Lietuva – Tėvynė. Už intelektualumo ir meniškumo dermę grafikos darbuose, kūrybinį inovatyvumą.
45 Lee Rūta

(g. 1936)

 

Lietuvių kilmės amerikiečių aktorė. Už išsaugotas tautines vertybes bei aktyvių ryšių su Lietuva palaikymą.
46 Lingytė Laima

(g. 1954 m.)

Televizijos kultūrinių, muzikinių laidų, dokumentinių filmų režisierė, vykdžiusi žymiausių Lietuvos ir užsienio kamerinių ir simfoninių koncertų, dainininkų bei dirigentų, instrumentinės muzikos atlikėjų įrašus ir televizijos transliacijas. Už brandų kūrybingą požiūrį režisuojant ir kuriant dokumentinius filmus apie žymius Lietuvos žmones, įvairiausių žanrų muzikos, sporto, politines ir kultūros laidos bei sudėtingas tarptautinės transliacijas.
47 Liorentaitė Antanina

(1906 – 2003)

Pirmoji Lietuvos lakūnė Lietuvoje. Kai kurių autorių tvirtinimu, ji yra ir pirmoji moteris lakūnė Baltijos šalyse ir pirmoji parašiutininkė Lietuvoje. Už drąsą pakilti į dangų ir tapti pirmąją Lietuvos moterų civilinės aviacijos pilote bei parašiutizmo pradininke
48 Lisauskienė Aušra

(g. 1960)

Grafikė, knygos dizainerė, kaligrafė. Vilniaus Dailės akademijos profesorė, Grafinio dizaino katedros vedėja. Už modernios grafinio dizaino tyrimų ir studijų krypties suformavimą Letuvoje, grafinio dizaino darbų tarptautinius apdovanojimus, lietuviškos mokyklos pristatymą Kinijoje ir Suomijoje, tęstinės parodos „Keliaujančios raidės“ organizavimą.
49 Meilė Lukšienė

(1913-2009)

Daugybės švietimo srities knygų autorė ir bendraautorė, yra dirbusi mokytoja, universiteto dėstytoja, VU Lietuvių literatūros katedros vedėja. Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė bei viena iš Lietuvos švietimo reformos kūrėjų.

 

Už indėlį į nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos petvarką, tobulinimą.
50 Mainelytė Vaiva

(g. 1948)

Aktorė. Už Lietuvos aktorinio meistriškumo lygio pavyzdžius   sovietiniame kine, pelnytus apdovanojimus.
51 Makarevičienė Grasilda

 

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė. Kartu su savo komanda ir pagalbininkais rūpinasi vyresnio amžiaus žmonių užimtumu, padeda spręsti jų problemas. Už vyresnių žmonių palaikymą.
52 Mataitienė Dalia

(g. 1933)

Dailininkė, scenografė, Mataičių teatro vizualios išraiškos siela. Už rūpestį tautinio kostiumo gyvybingumu, jo puoselėjimą taip pasiaukojančiai, kad nebelieka laiko pačiai jį dėvėti.
53 Matulaitė Dalia

(g. 1942)

Skulptorė, Vilniaus Dailės akademijos profesorė. Už gyvendintus iškilius darbus Lietuvoje ir už jos ribų, už tiesą skulptūriniuose darbuose.

 

54 Meilutytė Rūta

(g. 1997)

Sportininkė, plaukikė, čempionė. Už tarptautinius sporto pasiekimus, Lietuvos vardo garsinimą.
55 Mildažytė Edita

(g. 1966)

Lietuvos žurnalistė, publicistė, TV laidų vedėja, prodiuserė, visuomenės veikėja. Už publicistinę veiklą ir žalio obuolio projektą Lietuvos TV.
56 Milkevičiūtė Irena

(g. 1947)

Lietuvos dainininkė (sopranas). Už pasiektas vokalinio meno aukštumas.
57 Mirga Gražinytė Tyla

(g. 1986)

Lietuvių dirigentė, Zalcburgo valstybinio teatro bei Birmingemo simfoninio orkestro muzikos direktorė. Už profesinį meistriškumą, pasiektą tarptautiškumo lygį.
58 Mol-Basanavičienė Gabrielė Eleonora

(1861-1889)

Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro J. Basanavičiaus žmona Už bendražygės atsidavimą, šiltų žmogiškų santykių kūrimą.
59 Mūza Marija Rubackytė-Golay

(g. 1955 m.)

Pianistė, muzikos pedagogė, profesorė. Už ryškų tarptautinį lietuvės pianistės įvaizdį, pasiekimus Prancūzijos ir kitose Vakarų Europos scenose.
60 Neris Salomėja

(1904-1945)

Lietuvių poetė Už išgyventą vidinę dramą ir lakštingalos giesmės vertas eiles.
61 Nezabitauskaitė-Galaunienė Adelė

(1899-1962)

Lietuvos dainininkė (kolaratūrinis sopranas), muzikos mokytoja, dirigentė. Už talentingai sukurtus vaidmenis tarpukario Kauno operinėje scenoje.
62 Norvaišienė Jūratė

(g. 1935)

Lietuvos gydytoja, šokėja, trenerė, politinė bei visuomenės veikėja Už sportinių šokių populiarinimą Lietuvoje bei aktyvų dalyvavimą visuomeninėje ir politinėje veikloje.
63 Palčinskaitė Violeta

(g. 1943)

Lietuvos poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja. Už poeziją vaikams ir ne tik jiems.
64 Pangonytė Laimutė

(g. 1942)

Lietuvos Sąjūdžio metraštininkė, dokumentinių filmų režisierė, Lietuvos TV korespondentė Italijoje ir žurnalistė prie Šv. Sosto Vatikane Už istorinį indėlį Lietuvai, įamžinant dokumentiniais filmais 1988 – 1990 m.
65 Pečkauskaitė Marija – Šatrijos Ragana

(1877-1930)

Rašytoja, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, vertėja, pedagogė, labdarė, nacionalinio judėjimo dalyvė. Už pedagoginę, visuomeninę ir labdaringą veiklą, lyrinės psichologinės prozos pradžią lietuvių literatūroje.
66 Petkevičaitė Gabrielė –Bitė

(1861- 1943)

Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja. Už dalyvavimą parlamentinėje veikloje, rūpinimąsi Lietuvos vaikų švietimu, dėmesį moterų sąmoningumo ugdymui, lyderiavimą, organizuojant II Lietuvos moterų suvažiavimą 1937 m.
67 Pliaterytė Emilija

(1806-1831)

1831 m. sukilimo dalyvė, sukilėlių karinių pajėgų kapitonė, vadinama lietuviškąja Žana d’Ark.

 

Už ryžtą ir drąsą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
68 Plikionytė Joana-Danutė

(g. 1943)

Grafikė, kurios darbai buvo eksponuojami daugelyje parodų Pabaltijo šalyse, Prancūzijoje, Italijoje, JAV, Argentinoje, Vokietijoje ir kitose. šalių. Už aktyvią meninę veiklą.
69 Povilionienė Veronika

(g. 1946)

Lietuvių liaudies folkloro dainininkė, etnologė. Už etnokultūros ir tradicijų puoselėjimą.
70 Prusevičienė Rūta

(g. 1969)

Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė nuo 2006 m.. Už indėlį į ilgametį Lietuvos muzikinės veiklos skatinimą bei aukšto meninio-muzikinio lygio kūrimą.
71 Ramelienė Adelė

(1901-1980)

Švenčionių ir Ignalinos krašto liaudies gydytoja,
būrėja, užkalbėtoja, liaudies dainininkė, išgelbėjusi daug žmonių.
Už atsidavimą savo tautos žmonėms, už pagalbą ir gydymą žolėmis, už rekrūtų dainas, kurios sudainuotos ir išsaugotos lietuvių tautosakos
institute balso įrašais, surinktais dr. Juliaus Šalkausko ir R. Karazijos.
72 Rutkienė Nida

(g. 1946 m.)

Pirmosios privačios meno galerijos „Vartai“ įkūrėja,
daugelio garsių menininkų parodų organizatorė.
Už indėlį į Lietuvos meno ir kultūros plėtrą ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų pristatymą pasauliui.
73 Sabaliauskaitė Kristina

(g. 1974)

Rašytoja, žurnalistė, dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė. Lietuvoje tapo gerai žinoma 2008 m. po debiutinio romano „Silva rerum“ ( 4dalys). Už indėlį į Lietuvos meno, literatūros ir istorijos plėtrą, Lietuvos vardo garsinimą.
74 Sadūnaitė Nijolė

(g. 1938)

Vienuolė, visuomenės veikėja.

 

Už indėlį į Nepriklausomybės atkūrimą, drąsią pilietinę poziciją ir veiklą.
75 Simonaitytė Ieva

(1897-1978)

Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. I. Simonaitytė laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje. Už kūrinius apie Mažąją Lietuvą.
76 Smetonienė Chodakauskaitė Sofija

(1885-1968)

Lietuvos visuomeninė veikėja, 1-ojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmona, 1919–1920 m. ir 1926–1940 m. pirmoji valstybės dama. Už aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir lietuvybės puoselėjimą, už rūpestį   moterų ir vaikų socialine ir teisine padėtimi ir jos gerinimu.
77 Socevičienė Lilija

(g.1950 m.)

Gydytoja oftalmologė mikrochirurgė, dirbusi Klaipėdoje, vėliau – Vilniaus Antakalnio ligoninės skyriaus vedėja, Vilniaus m. ir SAM vyriausioji oftalmologė, ambulatorinės kataraktos chirurgijos pradininkė Lietuvoje (1992 m.), nuo 2003 m. dirbanti šeimos privačioje klinikoje „Lirema“, VU šeimos centro dėstytoja, Lietuvos gydytojų sąjungos Garbės narė. ZONTA klubo narė, Vilniaus ZONTA klubo prezidentė (2010-2012). Už aktyvų dalyvavimą ZONTA klubo veikloje ir svarų indėlį remiant „Turgelių“ mokyklos projektą, už naujų ir pažangių akių ligų gydymo metodų taikymą ir nuolatinę švietėjišką veiklą.
78 Skučaitė Ramutė

(g.1931)

Poetė, dramaturgė, vertėja. Nacionalinės premijos laureatė. Už ne tik emocijas, bet ir proto gebėjimus, gamtamokslinį pažinimą ugdančius eilėraščius vaikams, gilias poetines įžvalgas suaugusiems,   talentingus poezijos ir operų libretų vertimus, ramų ir išmintingą žvilgsnį į gyvenimą ir kūrybą.
79 Stravinskienė Kirmonaitė Eugenija

(1928-2004)

Žinoma švedų literatūros vertėja, tekstologė, daugelį metų dirbusi „Vagos“ leidykloje, išugdžiusi ir globojusi ne vieną redaktorių ir vertėją, ne vieną jaunąjį literatą paskatinusi imtis vertėjo darbo. Jos vertimų sąraše – per penkiasdešimt pasaulinio garso rašytojų – kūrinių, išverstų į lietuvių kalbą. Už nuostabius vertimus, kurie leido pažinti švedų literatūrą
80 Šimaitė Ona

(1894-1970)

Pedagogė, publicistė, VU bibliotekininkė, pasinaudojusi savo tarnyba ir gelbėjusi žydus Antrojo pasaulinio karo metu. Plačiai žinoma pasaulyje iš įvairiomis kalbomis išleistų knygų, enciklopedijų bei vadovėlių. Jai vienai pirmųjų iš Lietuvos piliečių buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, o Jeruzalėje Teisuolių alėjoje auga jos vardo medis. Už pasiaukojimą gelbėjant netekusius vilties ir garbingo Pasaulio tautų teisuolių vardo garsinimą
81 Šimkūnaitė Eugenija

(1920-1996)

Habilituota gamtos mokslų daktarė, farmacininkė, žolininkė, etnografė. Gilinosi į liaudies mediciną. Tūkstančiams į ją besikreipiančių patardavo dėl įvairių ligų gydymo žolelėmis bei dėl sveiko gyvenimo būdo. Už didelį indėlį (daugiau kaip 20 knygų) Lietuvos liaudies medicinos srityje ir ilgametį švietėjišką darbą apie sveiką gyvenimo būdą.
82 Šlapelienė Marija

(1880-1977)

Pirmoji knygininkė moteris, kurios knygynas Vilniuje buvo lietuvybės bastionas visų penkių okupacijų metais. Dainininkė. Pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ atlikėja. Už tikėjimą knygos jėga, Vilniaus lietuvių telkimą , lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių kalbos išsaugojimą.
83 Špokaitė Eglė

(g. 1971)

Baleto artistė ir pedagogė. Už Lietuvos vardo ir Lietuvos baleto meno garsinimą pasaulyje.
84 Tarabildienė Domicelė

(1912-1985)

Dailininkė. Už kultūros reiškiniu tapusius paveikslus.
85 Taunytė Paškonienė Filomena

(1925-2013)

Lietuvos gydytoja pulmonologė, publicistė, žurnalistė. Už nuopelnus medicinos srityje, o ypač už netradicinės medicinos propagavimą bei aktyvų rašytojos poveikį visuomenei.

 

86 Teišerskytė Dalia

(g. 1944)

Visuomenės veikėja, poetė, Lietuvos politikos
veikėja (žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja).
Už nuostabią poeziją ir dalyvavimą moterų organizacijų veikloje.
87 Tekorienė Dalia

(g. 1937)

Filologė, anglų kalbos lingvistė. Vilniaus universiteto profesorė, habilituota mokslų daktarė. Už anglų kalbos leksikografijos tyrimus, kelių kartų angliškai kalbančių specialistų rengimą. Už tai, kad Lietuvos Nepriklausomybė buvo paskelbta pasauliui jos balsu ir taisyklinga anglų kalba.
88 Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė Zofija

(1790–1878)

Pirmoji moteris rašytoja istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Skaičiuojama, kad S.Tyzenhauzaitė parašė dešimt romanų. Anot žinovų, jie išsiskiria lengva kalba, siužetas pagrįstas tikrais faktais. Rašytojos knygos išverstos į lenkų, vokiečių, anglų kalbas. Už istorinius romanus, paremti tikrais Lietuvos istorijos faktais, susijusiais su to meto Lietuvos aukštuomenės moterų gyvenimu.
89 Trakymienė Ramunė

(g. 1951 m.)

Gydytoja. Gydytojų sąjungos steigėja. 1996-2000 m Valstybės konsultantė Ministro pirmininko aparate. ZONTA klubo įkūrėja, pirmoji Vilniaus ZONTA klubo prezidentė (1994-1996), Lietuvos ZONTA skyriaus direktorė (2006-2008). Už ZONTA klubo įkūrimą ir veiklos plėtrą, aktyvią visuomeninę veiklą ir ženklų indėlį inicijuojant LR įstatymų pakeitimus užtikrinančius moterų ir vyrų lygias galimybes, įsteigiant Lygių galimybių kontrolieriaus instituciją.
90 Tumėnienė Vanda

(1880-1978)

Gydytoja pediatrė, visuomenės veikėja. Už gebėjimą visuose likimo keliuose – Lietuvoje, Rytų ir Vakarų Europoje , JAV – išlikti gydytoja ir švietėja, už Baigusių aukštąjį mokslą moterų draugijos įkūrimą 1919 metais ir ilgametį vadovavimą jai.
91 Tūbelienė Chodakauskaitė Jadvyga

(1891-1988)

Lietuvos visuomeninė veikėja, Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos pirmininkė, Lietuvos moterų tarybos narė, ilgamečio Lietuvos ministro pirmininko, ekonomisto Juozo Tūbelio žmona. Už siekį šviesti, skatinti moteris domėtis kultūra, ugdyti jų atsakomybės jausmą (visuomenei, šeimai ir valstybei) bei atstovauti moterų interesus ne tik šalyje, bet ir užsienyje..
92 Urmana Violeta

(g. 1961)

Viena garsiausių visų laikų lietuvių – operos dainininkių. Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, vokalo meną ir unikalių vaidmenų operos mene sukūrimą.
93 Užkuraitienė Laimutė

(g. 1943)

Muzikologė, visuomenės veikėja, baigusi
konservatorijos muzikologijos ir muzikos istorijos specialybes. Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos ilgametė direktorė.
Už jaunimo muzikinį lavinimą, indėlį į Lietuvos jaunosios kartos mokymą bei sugebėjimą būti pavyzdžiu, kaip turi elgtis ir atrodyti tikras pedagogas, už nepakartojamą stilių ir eleganciją.
94 Varnaitė Regina

(g. 1927)

Aktorė Už aktorinį 65 metų darbą.
95 Veiverytė Sofija

(1926-2009)

Viena garsiausių lietuvių dailininkių. S.Veiverytės tapybos stilius, monumentaliosios tapybos samprata turėjo įtakos ištisai dailininkų monumentalistų kartai.
96 Vėliuvienė-Pigagaitė Ramunė Antanina

(g. 1949)

Grafikė. ZONTA klubo narė. Ilgametė Lietuvos dailininkų sąjungos Tarybos narė, Vilniaus grafikos skyriaus pirmininkė, tarptautinėse parodų dalyvė, surengusi ne vieną personalinę parodą Lietuvoje ir užsienyje, kurios kūrybos kraitėje daugybė grafikos darbų, estampų, sukurtų oforto technika, iliustruotų knygų bei tapybos darbų. Už individualią ir subtiliai jausmingą kūrybą, atskleidžiant grafikos technikos įvairovę
97 Zuokienė Agnė

(g. 1971)

Visuomenės ir politikos veikėja, 2009 LR seimo narė. Už dalyvavimą veikloje, susijusioje su moterų sveikata: projektas, kuriam 15 metų Lietuvoje, „Nedelsk“.
98 Žemaitė -Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė

(1845-1921)

Lietuvių prozininkė, dramaturgė. Už drąsą ateiti į literatūrą brandžiame amžiuje ir įspūdingą kūrybos pėdsaką, už švietėjišką veiklą.
99 Žentelytė Anelė Lilija

(1927-2015)

Pirmoji Lietuvos veterinarinės medicinos gydytoja – moteris, įgijusi mokslų daktarės laipsnį. Spaudoje paskelbė per 30 mokslo straipsnių, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Daug metų sėkmingai vadovavo LVA Raudonojo Kryžiaus draugijai ir aktyviai talkino propaguojant kraujo donorystės idėją tarp studentų. Už kraujo donorystės idėjos puoselėjimą
100 Žigaitytė-Nekrošienė Audronė

(g. 1957)

ZONTA klubo narė. Kompozitorė, profesorė, muzikos kritikė ir apžvalgininkė, muzikos meno ir mokslo žurnalo „Muzikos barai“ leidėja ir redaktorė, leidėja (kompaktinės plokštelės, knygos), organizatorė (vadybininkė, prodiuserė). Už neišsenkančią kūrybinę energiją, muzikos ir ypač operos meno sklaidą bei originalių sumanymų įgyvendinimą koncertų, pastatymų bei leidybinėje veikloje.

______________________